Atsakymas J.Š. Bhakti Vishrambha Madhava Swami Maharaj:
„Ne, jūs negalite kirpti šakų, bet galite „nugnybti”! tik pasirodžiusius pačius viršutinius lapus. Čia, šventykloje, Tulasi išstypusi, bet nieko negalima padaryti, galite pašalinti tik viršutinius pumpurus. Pirštais, o ne nagais! Labai maži lapai, pumpurai, atsiranda ant šakos viršaus, juos ir reikia „nugnybti”. Taip pat mandžari, su dviem lapeliais po mandžariu, kai jie dar labai jauni, žali, juos nuskini ir aukoji Dievybių galvai – tai prilygsta visų palaiminimų gavimui ant garbintojo galvos“. (J.Š. Bhakti Vishrambha Madhava Swami Maharaj, Odesa, Ukraina, 2013-08-04, sekmadieninė paskaita „Klausimų ir atsakymų“ formatu).
Jokiu būdu nekarpykite Tulsi šakų (kaip, pavyzdžiui, daroma su naminėmis rožėmis). Šrilos Prabhupados mokinė Matadži Govinda Dasi savo straipsnyje „Tulasi, Krišnos mylimoji“, išspausdintame žurnale „Atgal pas Dievą“, pasakoja tokią istoriją: „Šrila Prabhupada apsilankė mūsų šventykloje 1971 m. Jis grožėjosi vešliu Tulasi sodu priešais pastatą.
Tulasi medžiai išaugo daug didesni, nei tikėjomės (jie buvo apie 7 pėdų aukščio ir turėjo apie 2 colių skersmens kamieną). Tai sukėlė problemą. Didžiulės šakos išsiskleidė į šonus ir užtvėrė praėjimą. Todėl pro šalį einantys žmonės neišvengiamai paliesdavo Tulasi. Mes papasakojome apie tai Šrilai Prabhupadai ir paprašėme leidimo nupjauti kai kurias šakas. Jis susijaudino ir sušuko: „Tu negali pjauti Tulasi, tai yra didžiausias įžeidimas! Niekada neturėtumėte Jos karpyti. Vietoj to, galite tiesiog pririšti šakas arčiau kamieno.” Bet net ir surišus šakas jos toliau augo, o problema liko neišspręsta. Kai pasakėme Šrilai Prabhupadai, kad žmonės turi nusilenkti, kad galėtų pereiti per Tulasi arką, jis labai apsidžiaugė. Jo akys nušvito ir jis šypsodamasis pasakė: „Tai gerai. Labai gerai, kad jie nusilenkia Tulasi prieš įeidami į Krišnos šventyklą.„
Višnu Smriti sakoma: „Jeigu kas nors sulaužo šakas rinkdamas Tulasi lapus, Viešpats Višnu jaučia skausmą savo širdyje❗️
Prieš renkant Tulasi lapus, reikia tris kartus suploti rankomis ir rinkti juos taip, kad Jos šakos nesudrebėtų.
Nuskinti gėles nuo šakų galiukų leidžiama, pasak viduramžių vaišnavų poeto iš Pietų Indijos Šri Pundarika Das Tulasi Stotros (8): „Šiame Kali amžiuje, kai Tulasi gėlės ūglis aukojamas ant Viešpaties Višnu galvos, tai prilygsta visų palaiminimų gavimui ant garbintojo galvos. Šioje Sri Chaitanya Charitamrita eilutėje (Antya 6.297) tiksliai nurodoma, kaip reikia rinkti Tulasi gėles: „Su tikėjimu ir meile turėtum paaukoti aštuonias minkštas Tulasi gėles, kurių kiekviena turi DU lapelius, po vieną kiekvienoje gėlės pusėje. Jei griežtai laikomasi šios nedviprasmiškos rekomendacijos (kurią bhaktams rado ir išvertė J.Š. Bhakti Vishrambha Madhava Swami Maharadžas) – jei nuskiname daugiau porų lapų – tai prilygsta šakų genėjimui ar laužymui. Jei reikia atlikti vadinamąjį „nugnybymą“ (kad šaka iš karto neaugtų toliau, o lapai palei šaką pradėtų augti žemiau, kad šaka taptų puresnė) – lygiai taip pat, pašalinama VIENA viršutinė lapų pora. Jei atidžiai įsižiūrėsite, pastebėsite, kad maži pumpurai yra maži lapeliai, kurie dar neatsiskleidė, kaip suglaustos rankos, delnai suglausti maldoje 🙏🏻. Jiems prasiskleidus atsiranda naujas neatsiskleidusių lapų pumpuras 🌱. Jei pažvelgsite žemyn į neatskleistą centrinį pumpurą, pamatysite, kur jis jungiasi su mažu stiebeliu, o kur tas mažas stiebelis jungiasi su kita pumpurų pora. „Nugnybkite” čia pat, pakankamai žemai, kad paimtumėte visą pumpurą (jei nupjausite tik dalį jo, tai pakenks Jai ir sukels mutaciją) ir pakankamai aukštai, kad nepažeistumėte besiformuojančių pumpurų. Kartais šie du lapai yra labai maži, bet jūs negalite nusileisti dar viena pakopa žemiau ir nupjauti 2 porų.